Pakabinti vainiką ant durų ar juo papuošti stalą yra beveik taip pat svarbu kaip ir papuošti šventę eglutę.
Apvali forma ir visžaliai augalai vainiką paverčia amžinojo gyvenimo reprezentacija.
Prieš tai, kai vainikas nebuvo siejamas su Kalėdomis, senovės Graikijoje ir Romoje jis buvo iškilus pergalės ir galios ženklas. Apskritimo forma taip pat buvo reikšminga kaip dieviškojo tobulumo reprezentacija ir kartu simbolizavo amžinybę, nes neturi pabaigos.
Ilgainiui pridėtos Kalėdų spalvos – raudona, žalia, auksinė. Teigiama, kad raudona simbolizuoja Jėzaus kraują, žalia – gyvybę, auksas reiškia karališkumą ir šviesą, o visžaliai, naudojami kalėdiniams vainikams pinti, simbolizuoja gyvenimo ir gamtos tęstinumą net niūriausiomis žiemos dienomis. Visžaliai augalai visada susilaukė daug pagarbos ir susižavėjimo, nes skirtingai nei dauguma gyvų būtybių, išgyveno atšiaurią žiemą.
Advento vainikas taip pat yra tikėjimo išraiška, nes Europos krikščionys per Adventą ant vainiko dažnai uždeda žvakes, simbolizuojančią šviesą, kurią Jėzus atnešė į pasaulį, ir naujos pradžios laukimą.